traukinių bėgiai, traukinio skleidžiantys garsai. jie mane ramina. žinot, kai užaugi prie bėgių, dažnai juos matai, girdi traukinius, visa tai tau tampa artima ir be to neįsivaizduoji savo gyvenimo.
būdama maža dažnai ten sėdėdavau viena ir žiūrėdavau į keleivinius traukinius. man būdavo įdomu kas jame sėdi ir kur jie važiuoja. gal pas gimines, draugus? atgal į šeimą? į vienišus namus? visada kurdavau istorijas, traukiniai lakino fantaziją.
dabar galvoju, kad ir mano gyvenimas kaip traukinio bėgiai. labai vingiuotas, su akmenimis, greičiu, tamsiais tuneliais, saulės šviesa, pakelėse pilna driežų, gėlių, yra stotelių, kuriose daug arba labai mažai žmonių. Dažnai jie vieniši, bet atsiranda dar pora tų bėgių ir jei jau tampa laimingesni, bet... jų keliai vėl išsiskiria..
ir galvoju, kad mano "bėgiai" gali neužilgo baigtis, bet gal kažkas juos pratęs?