ėjau išsiųsti laišką. kad ir kaip būtų ironiška laiškus paėmė iš pašto dėžutės prieš dešimt minučių. ir lyg to neužtektų - šeštadienį jų nepaima, nors sekmadienį ima... mane dievina sėkmė... na jau baigiu priprast prie tų nesąmonių. tikiuosi, kažkada viskas susitvarkys.

 

 

 

aplamai. kuo toliau tuo viskas suknistai, šūdinai bloga. užkniso viskas. nenoriu gyvent. pirmą kart. ir kuo toliau, tuo man baisiau, kas darosi su manim??? 

ir aš nebesu aš. visi mane pripratę matyti optimistę, su ugnelėmis akyse, su šypsena, juoku, gėriu, šiluma, kuria dalinuosi su visais, nuoširdumu, padėjimu, išklausymu, plepėjimu.. o dabar? ugnelės užgeso, šypsena išnyko, juokas - nebent apsimestinis, greičiau - šaltis, pesimizmas, ašaros giliai akyse, šaltis, pyktis, tyla, tyla, tyla... aš nebesu ta pati. per daug suaugau, sudegiau, susprogau, atšalau ir miriau.. iš vidaus. 

 

 

saulę, aš nebegyvenu, nes man per sunku, o jei taip toliau, nežinau kaip kažko sulauksiu... manau pasiduosiu ir išnyksiu visiems laikams?