kas kartą kažką naujo prisižadėjus lengviau gyvent? lengviau manyt, kad tada viskas pasikeis? bet mes tų pažadų tiek žmonėms paliekame, kad net nesugebame visų ištesėti. tai kodėl dar turime meluoti patys sau? bent jau aš irgi mėgstu sakyti, kad va nuo to ir to laiko aš geriau mokysiuosi, nekreipsiu tiek dėmesio į aplinkinius, bet ir vėl. ar mes sugebame viską ištiesėt ir ar mes norim visus duotus pažadus sau ir kitiems vykdyti? kuo toliau tuo labiau man tai atrodo, tiesiog bėgimas nuo savęs. interpretuokit tai kaip norit.