chi. aš nugalėjau. nesu laido riterė, pats toks beje. neturi ką pasakyt, o išsižiojęs žiūri. net juokutis ima ir purto iš vidaus, bet stengiuosi nekvatoti, gi negražu būti bjauriai ir tai net ne mergaitiška. o šiaip puola rutina ir jaučiuosi pervargus, nors tik pirma diena. rimtai man reik pabėgti, nuo " ne tų" žmogelių, nes aš negaliu šypsotis, kaip noriu ir negaliu protingai kalbėt, nes tai ne mano kompanija, ir negaliu išmąstyti, sugalvoti arba užduoti sunkius, egzistencinius klausimus, nes žinau niekas nesugalvos atsakymo. gal jie per maži. (aš tikrai ne didelė, bet na aš užduodu vyresniems, protingesniems, kuriems aukštoji matematika nėra sunki ir jie moka apskaičiuoti lygčių sistemas su keliolika nežinomųjų...) taigi jie atsako į juos ir ent mes pasiginčijame ir taip lavinu savo mąstymą.
o vakar buvo nesveikai. baisu, ekstremalu, savižudiška, smagu, juokinga, linksma, šlapia. net dabar šypsena žaidžia lūpų kampučiuose, juk kai pagalvoji, aš galėjau jau čia nebebūti ir mažai trūko, bet dideliausiai AČIŪ, kad išsaugojot šią truputį isterišką optimistę, kuri kovoja, kuri džiaugiasi ir beproto bijo aukščio. atrodo vakar tą baimę apgalėjau. nežinau ar visiškai nukautavau. pažiūrėsim. patiko, bandysiu dar...
ir laaaaaaabai gaila, kad nebebus tų žmonių bala žino kiek laiko. aš jau nesveikai to pasiilgau, nors tai buvo tik vakar. ach. daug įspūdžių.
gero, ne rutiniško vakaro.
Renee
p.s. išmokau apversti vyriškos lyties atstovą.
p.p.s. gavau laiškutį ir dėl to aš tokia laiminga :]]
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą