vėliais vakarais aš alsuoju muzika. Kūnas varinėja natomis prisotintą kūną, o aš visa pulsuoju. Pulsuoju viltimis, atsiminimais.

Vakarais vaikščioti alėja - sunku. Nes muzika, žmonės, garsai mane stumdo ir blaško lyg  vėjo nešamą popierėlį, kažkur,kur jis anksčiau buvo. O juk popierėliui judėti prieš vėją neįmanoma, kad ir kaip jis stengtųsi. Siaube, kaip norėčiau būti tas vėjas, kuris ir blaško žmones ir popierius.