Renata kvepėdavo avietėmis. Tai buvo lyg jos išskirtinis ženklas. Atrodydavo, mergina barstydavo jas praeidama, lyg tai būtų jos prigimtis. Lyg taip būtų lemta.. Tai nebuvo jokie kvepalai ar purškikliai. Ne. Paprasčiausiai ji spinduliuovo ryškiom, prisirpusiom avietėm. Bet žinot? Avietės išsisklaidė ir Renata liko viena su savo vienatve. Aviečių nebėra.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą