kiek kartų reikės dar žaisti ir skaudinti kitus, kol suprasiu, jog aš vis dar negaliu pamiršt?
kiek kartų reikės verkti, tramdydama isterija savo delnais, kol suprasiu, kad nebėra prasmės verkti?
kada suprasiu, kad draugai tik tie, kurie tau gali padėt, o tu jiems?
kiek reikės nenuoširdžiai juoktis, kol viską pakeis nuoširdus kvatojimas?
kiek kartų reiks šaukti dainos žodžius, kol jie pasieks to žmogaus širdį?
kiek reikės griūti ir stotis ir skandinti liūdesį kur nors kitur, kol suprasiu, kad man jau neberūpi?



kiek?