gyvenimas suka ratus. nespėjau pauostyt vyšnių žiedų, nespėjau. visą laiką nesuspėju. tačiau suspėjau vėl bendrauti, vėl džiaugtis ir juoktis su brangiu mano praeičiai žmogumi, sugebėjau tapti drąsesnė, ir pavasaris sugebėjo apsukti mano galvelę. ir vėl žydi kaštonai širdyje, nesvarbu, jog seni, svarbiausia, jog žydi, o rauti tokio grožio tikrai nesinori.
neužmirštuolės akyse, plaukuose ir mintyse. akyse teliuškuoja vandenys su sūkurėliais, kurie padaro mano akis truputi gilesnes su mažais ornamentais, skruostai - pilni saulės bučinių žymių, blakstienos užsirietusios iki debesų, o lūpos šviečia raudoniu.
trypiu pagal muzika, sukas galva, pučiu dūmus į nakties dangų, kai viskas apšąla.
myliu,myliu.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą