grįžau namo. nuvargus, prisijuokus ir laiminga. keturios dienos vienai su šešiais vyrukais - įvykdyta. ir pagaliau aš vėl nurimus. ežerą skrodžia laumžirgiai, o aš žvelgiu iš valties į medį kurio lapai šnara ir tada šoku į vėsu vandenį.
ir tempia mane valtis į krantą, nes išlipti iš hipnotizuojančio šaltinio nenoriu.
o žinot, galėčiau prie ežero praleist visą likusią vasarą, kol atostogos eis vakarop. ir vakarais lakstyti it pamišus, šūkauti ir pagaliau kažką prisileisti.
anksčiau ar vėliau vis tiek būsiu sutramdyta.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą