noriu šokt aplink laužą viena, vidury nakties su smilgom plaukuose, bet negaliu - neleidžia žmonės.

noriu būt laisva, viena, rami it paukštė, bet negaliu - neleidžia aplinka.


noriu būt pagaliau laiminga, nesuvaržyta ir skristi ten, kur žvaigždės šypsosi, žvaigždyno samtis - rodo kelią, kur žmonės esti geresni ir ištiesia pagalbos ranka.

kur esame visi savi, laimingi, tylūs ir triukšmingi, kur žmonės yra artimi ir nesvarbu kur tu pradingsi. bet negaliu - neleidžia protas, neleidžia siela ir jausmai, neleidžia mano keistai duotas antai gyvenimas toksai...