be perstojo gūžiuosi į didžiausią kampą širdutėj. saulės miestas nešviečia, o depresija po truputi apkloja mane savo naująja skraistę. kaip visada.

dar gerai, kad pagaliau įvyko sužadėtuvės ir galėsiu dėtis raudoną kaip kraujas, vyšnios ir mano sušalusios lūpos suknelę su įvairiais prieskoniais ir burgundiškais plaukais.



geriausia išeitis viską šluoti. tik va. jau viršiju visus svorio standartus.