ketvirtadienis

Blinda, tamsa, akys. nebežinau. krentu į nežinomybės bedugnę. rankos pirštai baigia sušalti, o nėra šilumos iš visų pusių. dviveidžiai veidai, kurie man šypsosi, nors žinau, jog jie yra tik atsarginiai. ir niekada nebus pirmi. niekada.



kalbam apie nieką ir džiaugiamės, kad sugebam tai užtęsti. norėčiau.. paprasčiausias žodis, kuris tiek daug reiškia. baigdama trečią puodelį kavos ir 4 pakelį sausainių gal nusišypsosiu. koktu. rudeniu nekvepia. dvelkia šalčiu, tamsa ir niūrumu. su didžiuliai skausmais, plėšiančiais iš vidaus. o vienam vieninteliam žmogui, kurį visada ir visada (spjaunu per kairį petį) laikysiu draugu nebenoriu kvaršinti galvos su savo melancholija.

jausmas nebesuprantamas. 

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą