juokas iki negalėjimo ir tas kvatojimas, kai griūni ir negali atsikelti.

o dabar teliko tik drėgnos akys.

keikiu dainas ir jas. visas. Nežinau. Negalima taip. Bet skaičiuoti sekundžių iki durų, žmonių ir šypsenų nebegaliu. tik tvardausi.

kad nepasipiltų upeliai. dreba rankos, keikiuosi. juk pati kalta, kad taip visko aš ieškau.


pradedu kalbėt su mėnuliu, nes žinot gėris išsenka kartu su juoku. galiausiai. galiausiai.