antradienis
skausmo žabangos.
žmonės atsisuka prieš tave. sakė. ir pildosi. telieka vienai klaidžioti laisvės užkaboriais ir nuleist akis, nes matau tuos žvilgsnius. pusė jų - smerkia. aš nejuokauju.
visas pasaulis juokiasi iš mano klaidų. kaip visada. mano poelgiai maloniausia tema aplinkiniams. kokia aš bloga, kaip galiu taip elgtis, nesitvardyti, vaidinti, kad viskas gerai...
o kas belieka? palieku visus.
po truputį. skauda, skauda.
šiandien ne ta diena, kai galiu vyt viską blogą ir atsimint gerumus. nea. kanda kirminai, drasko mano širdį. o šioji klykia iš liūdesio.
laiškams jau trys mėnesiai. o aš tyliu.
skausmo žabangos.
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą