antradienis

skausmo žabangos.



žmonės atsisuka prieš tave. sakė. ir pildosi. telieka vienai klaidžioti laisvės užkaboriais ir nuleist akis, nes matau tuos žvilgsnius. pusė jų - smerkia. aš nejuokauju.

visas pasaulis juokiasi iš mano klaidų. kaip visada. mano poelgiai maloniausia tema aplinkiniams. kokia aš bloga, kaip galiu taip elgtis, nesitvardyti, vaidinti, kad viskas gerai...

o kas belieka? palieku visus.

po truputį. skauda, skauda.

šiandien ne ta diena, kai galiu vyt viską blogą ir atsimint gerumus. nea. kanda kirminai, drasko mano širdį. o šioji klykia iš liūdesio.

laiškams jau trys mėnesiai. o aš tyliu.

skausmo žabangos.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą