rudeninės balos ir mano tipenimas šalimais. Naktį, siaubingai pučia vėjas ir manasis paltas patampa perpučiamas. Telieka susisiausti tvirčiau.
Kalėdos - stebuklų metas? Tikiuosi, jog manoji tuštybė su paraudusiomis akimis išnyks, kaip išnyksta ir visi balti pūkai, visos dulkės su savo žiburiais ir šnabždančiais žodžiais.
O aš visada gyvenau/u iliuzijose.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą