paukštvarni, jei skaitysi.
man keista, kai aš nebeturiu kur eit, kai man blogai. atsiminsiu, kaip svetimas žmogus paguodė mane tikriausiai taip kaip niekas kitas, o dabar? tas svetimasis buvo pradėjęs tapti draugu, paprasčiausiu draugu, ir pūkšt išnyko. negirdėjau iš jo nieko žmoniško nuo rudens. tikriausiai kažkada kažkam padariau labai blogo, kad dabar moku visais savo patyrimais, draugų nusisukimais ir suklupimais. paukšteli, ,man gaila, kad negalėjau būti tavo draugė. norėčiau, bet negaliu pakeisti nieko.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą