įpūskite man noro siekti savų tikslų. prašau,nes kitaip pasieksiu pati dugną. nes kažkoks kirbuliukas vis suspaudžia širdele,jog padaryčiau sau taip,kad tik būtų blogiau ar sunkiau. nes mano visa esybė nenori,jog viskas būtų gerai gerai. dėl to mano ateities perspektyvos prastos, nes pasiutusi ir piktoji dalis mano viduje viską daro taip,kad noras nesistengti ir griauti griauti imtų tokį viršų,jog spjaučiau į viską, o galbūt net ir mesčiau. bet dar kovoju, nes nenoriu nuvilti kitų. labiausiai kitų, nes į save niekada per daug nededu vilčių, kadangi žinau kokios kovos verda ten. kai pas kitus ramybė ir santvarka, pas mane visada vyksta trečiasis pasaulinis karas. pilna kraterių, sužeistųjų, o pabaigos vis dar nematyt. ir ilgai nematysiu. tol,kol kažkas pasiduos arba kažkurios dalies nebeliks. ji bus sugriaužta, susprogdinta.

o vakarais rasoja langai, o tada lašeliai žaidžia lenktynes. vieni susipina ir tampa vienu, o kiti bėga ir pabėga. nuo savęs ar nuo kito,besivejančio. o aš tik skalaujuos lyg jūros krantas.