mažoji stengiasi,bet ech. na, viskas, kentėsi,mažoji, kentėsi. ir sėdžiu, pasiklausau, nejudu. iš savo vietos. įaugau kaip medelis. monotonijoje, gerai vienoje pusėje, o kitoje nukrito visi lapai. visas spindesys nubluko, gi dažai apsitrynė.

kalbu metaforų išvestinėmis ir pilnačiai sakau ne. kaip ir nakčiai, buvusiai geriausiai draugei. be praeities aš, man rodos. nes neturiu ką pasakot, nes praeity nuobodžiavau. kaip ir dabar. kaip ir visą gyvenimą. išvežkite bent dienai ar dviem. tada rasiu jėgų, man rodos, na įtikinėju kompiuterio ekranui tai. save įtikinėju,jog neuždusčiau nakčia.

noriu tylos, bet ir begalinio triukšmo. noriu žmonių ir žmogaus. vieno. norių šokių iki paryčių su apsvaigusia galva. ne nuo alkoholio, bet nuo žiburių akyse. noriu ir naktų,kai pabusčiau ir pamatyčiau mieląjį šalia. noriu tiek,kiek tik mano širdelė sugeba apglėbti. o ji geba, oi kiek geba.
ak ir noriu saulės ant savo odos, kad pabudus jausčiau spindulius išlikusius ant josios,kad rudas kojos ir visa kas primintų apie šilumą. tą ramybę.  maldauju,bėkime.