nes atsikėlus susivokiu. jog skaičius lygus penkiems, o liko savaitė. atostogavau su suvokimu. nerūpėjo, neįdomu buvo, na o dabar. pūkšt, taisau savo klaideles. po truputėli, bet bijau,jog nebūčiau susivėlinus.
bandau rūpesčius nuvyti kartu su savo naujais pirkiniais, kurie juokina mane ir kitus. bandau nuvyti su rusvomis spalvomis, naujais dažais ir baltais pūkais, kurie visur aplink mane. kloja man kelią, tokį baltą,jog net raibstu.akimis.žodžiais.

ir naktiniai šėlsmai netraukia, o kam? užtenka šilumos, šypsenos iki dangaus ir šiltų kūnų. dangaus ir viso ko.