apsėsta ir išpurtyta. aš. iki panagių, iki odos trupinių. drebu nuo menkiausių žodžių, pamąstymų. byru,mielieji,oj kaip byru. ir nespėju susirinkti. palūžau, tik mažai kas žino. negaliu šypsotis iš visos širdelės. nebegaliu. dėl to šypsausi,nes reikia. o taip ten tuščia. išplėšė visi po gabalą mano jausmų, nuotaikų,džiaugsmų ir manęs.

per daug kalbu. ko nereikia, o ko reikia nepasakau. kas man brangu tą paleidžiu. skriskit,kol nesunaikinau. kaip savęs. kaip savo tikslų,savo užsibrėžimų ir savo siekių. kaip savęs. et ir nebesislepiu po dažais, nes neverta. vegetuojančios sielos nepaslėpsiu,per daug pulsuoju. nors,ak, ir taip niekas nepastebi. nes visada aš užimu juokdario pozicijas. juk taip lengva linksminti žmones. nes lengva su žmonėms, kai žinai ko jie nori, kokie jie ir ko trokšta. aš ir tokia pati. tam tikra prasme.

susirasiu pakaitalą. ir jį naudosiu, tada gal bus lengviau. atsirišiu. atleiskit, prašau.