lotoso poza ir kompiuteris kartu su ja. kambario viduryje, pieštukai atstoja įmantriausias sages mano plaukuose ir kvėpuoju arbatos vėsa. laikas bėga man po kojomis ir visos žinios išplaukia iš žylančios galvelės. kiekvienas rytas po trupinėlį palieka pėdsakus ant mano rusvų bangų, bet imu su tuo susitaikyt. su viskuo susitaikau, o labiausiai su savimi. mėtau auksinius žiedelius ant žemės, siuvu savas idėjas ant blunkančio raudonio palto ir valau dulkes nuo žaliojo.
bet gi iš tiesų,jei stiprių, drąsių niekas nežudo, tuomet galiu būt tikra - išliksiu gyva (juk kartais drąsa laša per kraštus) . kabaruodama ant kreivų stogų, laikydamasi pirštų galiukais. o galų gale, nereikia žinot visiems mano nuklydimų ir ir ir. lygiai taip pat kaip aš nežinau jūsų.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą