kiekvieną kartą grįžti į realybę tampa sunku. mažai saulės, bet daug šilumos iš mano kūno. rodos skleidžiu akinančią šviesą. tada staigiai išblėstu. negaliu paaiškinti.

kodėl taip stipriai rūpi tie, kurie mano esybę plėšo ir mindo. kurie nori tik dalies manęs, deja, pačios žemiškiausios. nemoku nemylėt. jei įslysta per dešimt užraktų - kankinuosi. ta, skaudinamoji.

juokiuosi ir pykstu garsiau nei reikia. liejuosi kaip bangos į akmenis.


suknelės, mėlynės ir duženos.