Kazkaip siandien susimasciau apie mano dabartini gyvenima.
Esu juo patenkinta ir tai isties atrodo keistai vien del to, kad nieko labai jau neivyko. Aisku per sia vasara pasikeiciau. Beveik zinau ko noriu is gyvenimo, su kuo noriu palaikyti rysius, o nuo ko atsiriboti, kaip elgtis ir kaip nesielgti, ka veikti. Pagalvojau, kad omg man jau toj sesiolika, bet as visiskai nebandau primest suaugusios ar "dideles paneles". Nereikia man dazytis, nes bent jau sau atrodau gerai ir naturali. Rengiuosi kaip man patinka. Neplesau tevam akiu, nereikalauju pinigu ant visokiu nieku, kaip kinas, kavines, ledai, zurnalai. Aplamai nesu islepinta ar ispuikusi ir puikiai zinau kur mano vieta yra po "saule". Ir tikrai nesakau zmonem uz akiu to, ko negaleciau pasakyt i akis. Nesigediju savo elgesiu ir tai man keista, nes juk anksciau aplinkiniai man taip rupejo. Bet ir gerai, kad taip nebekreipiu i aplinkinius demesio, nes tie aplinkiniai nera man svarbus.