ar aš viena tokia, kuriai baltasis pelėsinis sūris yra neišsiskiriančio skonio? man jo skonis kaip paprasto (galbūt šiek tiek minkštesnio) sūrio. Ir man vienai atrodo, jog šia ruduo yra pernelyg monotoniškas, ir neturi savo žavingos spalvų paletės, kuri užspalvina gatves, takus, miškus ir netgi žmonių nuotaikas? Švelniai rudos, ryškiai geltonos, sodriai raudonas, oranžinės, gelsvos spalvos. Jos netgi įsipina į žmonių garderobą. Jie pasipuošia panašiomis spalvomis kaip rudeninių medžių lapų spalvos. Galbūt ne ryškiai raudoną, bet švelniai rudą, rusvą, gelsvą, pilką. O man patinka ruduo dėl savo spalvų ir ramybės, kai gali prisiminti namų šilumą ir tuos nuostabius vakarus su karštu kavos/arbatos puodeliu ir puikia knyga. Ir aš mėgstu raudoną spalvą. Man ji ryški, pulsuojanti ir teikianti gyvumo, energijos. Žinoma kai jos būna per daug nėra gerai, bet aš ją begalo mėgstu. pati nei rūbų, nei batų raudonos spalvos neturiu, bet kai žmonės rengiasi šia spalva man taip gražu, tiesiog mane verčia šypsotis ta raudonoji šiek tiek akį rėžianti spalva. ir man gražus ruduo. Dėdė Rudenėlis.