Mano iš burnos išsiveržę garai kyla į naktinį dangų. žvarbu. aš susigūžus, su vieninteliu šiltu daiktu vadinamu puodeliu, žygiuoju tuščia gatve. makiažas truputį nubėgęs, bet ne dėlto, kad verkiau, o paprasčiausiai nuo vėjo. kodėl turėčiau verkti? man gerai ir vienai. ramu ir gera. man draugija palaiko sušalę pirštai, karšti garai ir truputį žodžių, veiksmų.
einu, o galvoj žaidžia juokingi žodžiai " man patinka suvilioti ir numesti ".. žinau kas kam patinka. ši sąlyga manęs neliečia. sėkmės, nes jum prireiks. o aš vis dar žygiuoju..
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą