lūpas delioju taip, kad gautųsi žodis. paprastas, lengvas, bet ir skaudus " kodėl? ". ne, ne meilės ir ne seilės. tik klausimai, daug klaustukų ir nežinomybės mano trapiame, vėjo nugairintame gyvenime.


aš pati, kaip laivelis siūbuoju į visas šalis ir bijau apsiversti, nes juk visai nedaug trūksta. dar truputėlį ir kojos įmirks į vandenį, o vėliau ir visas kūnas. o šiandien nepasiėmiau gelbėjimosi liemenės..