Ne vietoje
debesys iš vienos dulkelės kilę.
šeštadienis
jauti po truputi, kaip nutirpsta kūnas. lėtai, švelniai apglėbia tave ir suspaudžia. žinai, kad jau negali blaiviai mąstyti ir kalbėt. telieka kažkur išskrist ir nepamiršt atsimerkti.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
Naujesnis pranešimas
Senesnis pranešimas
Pradinis puslapis
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą