krypstu nuo savo idealų, principų ir svajonių. tik nežinau ar į kairę, ar į dešinę. bet jei atvirai? man nebesvarbu į kurią, kaip ir su kuo. tas idealų nepaisymas, sūrus skonis burnoj (norint nuryt nuoskaudas), kikenimas, adrenalinu prisotintas kraujas ir kitokia kompanija man išties šiek tiek padeda. padeda suvokt, kad aš dabar truputėlį viskuo (beveik viskuo) patenkinta.



už tai ir gurkštelėkim alaus.