'Mes juk esam tik dulkės dulkėtos.
Vynas baigias, jausmas išsenka…
Bet sakyk, ar gali netikėti,
Kai nuo meilės užsidega rankos.'

rankos dega be priežasties, kaip visada - tik tolstu nuo žmonių, nors taip geriau.


namie ūkauju, kad visa tai mane pražudys, tačiau net pati kikenu iš žodžių.
knygų sąrašai po truputėli dauginasi, o vasaros tam per mažai.

mūzos apleido mano galvelę,  žmogiškųjų ieškoti nežadu - svetimėju.