survivor

išgyvenau. per šias dienas išgyvenau 40 laipsnių temperatūrą. mąsčiau, jaučiau,jog galas, kad viskas prarasta. kažkur nykau iš kūno, lyg ir merdėjau, mano "siela", jausmai, mintys - atsiskyrė. bet gyvenimas neprabėgo. tik jutau, kad palieku šį pasaulį, kad aš jau nebegaliu grįžti. klydau. pajėgiau. įveikiau. nusijuokiau mirčiai (bent jau tąkart) į akis.
išgyvenau 41laipsnių temperatūrą ir tada nejaučiau, kad galas, o raminau kitus, kurie kėlė paniką aplinkui. man sakė, kad aš stiprus žmogus. tik nežinau ar įvairiapusiškai stipri.  dar nesuvokiau.

sugebėjau suvokti, kad visos baimės yra juokingos. kaip gali bijot mirties, jei tu nežinai kaip viskas vyksta. visas merdėjimo procesas, išėjimas iš kūno, širdies stojimas/lėtėjimas, nesugebėjimas mąstyti, minčių nutrūkimas. o po to?  paprasčiausias galas. viskas turi pradžią ir pabaigą. viskas.


bet viskas kas nutinka blogo stato pamatą kažkam labai geram.

dabar man viskas juokingiau. juokiuosi iš šio pasaulio. kvatoju užvertus galvą ir žinau, kad visą gyvenimą aš buvau optimistė, kad ir kaip bandžiau visus( tuo pačiu ir save) įtikinti priešingai. bet niekada netikėjau, jog to optimizmo tiek daug, jog galiu užkrėsti kitus.

ir man daug kartų sakė, kad aš per gera žmonėms. kad per daug duodu kitiems, o pati beveik nieko negaunu. o aš purtau savo galvele. nenene. dar nepakankamai daviau. nepakankamai. ar tikrai kitiems jau yra taip sunku padėt žmonėms, bet nebūtinai savo draugams, o gal net ir tiems, kurie tau daug blogo padarę, ar tikrai sunku? ne.


o ryt ryte lekiu į harį poterį, nes gi aš sveika, o gydytoja ligos nerado.

ir pradėjau dieną megzt beretę ir rodos šiandieną pabaigsiu.

foto: http://weheartit.com/