Tamsa ir langas. Nepaliauja lyti.
Nemyliu nieko... Irgi nesvarbu.
”Atsimeni...” Nereikia, pamiršau, -
tamsos gelmėn neįrašysi nieko.
Išspręsta viskas. Tai, kas pasilieka,
teprimena tik kvailą kaukių šou.

Už uždangos prasideda žiema.
Langai užšalę, aikštės užpustytos.
Sustingęs laikas. Neišaušęs rytas.
Vienatvės šaltis. Šalčio vienuma.

Aidas Marčėnas. Eilėraščio, kuris įsiskverbęs į mane, ištrauka. ("lietaus uždanga")

verkiu su lietum,
daužau langines
ir pagaliau susmukusi
bandau surast save.