trumpesni plaukai krenta uždengdami puse veido. tikriausiai blogąją pusę, nes vėl vėl ir vėl pamačius praeitį sulinksta kojos, užlūžta balsas ir visa drebėdama apkabinu draugę. aš dar nesugebėjau nugalėt savęs.

o gaila. noriu eit į priekį, bet veidas nedingsta iš akių.

ir kad ir kaip norėčiau, nesu lengvabūdė, kuri greit įsižiūri, greit užgęsta ieškodama naujo žibinto.
tesu užsispyrusi ožka, kurios jausmai dažniausiai yra pastovūs.

nekenčiu to.