rašau kol paskausta galva.tada sumąstau, jog turėčiau nusipjaut liežuvį. nes ir vėl melagei ir dviveidei pasakiau apie save. trankau sienas, telefonus ir juokiuosi, jog laiko mane tuščiu žmogumi. juokinga, nes gyvenime kartojau, jog nemoku tokia būt.



aš šneku, o jiems, vardu, jie negirdi.

ir galiausiai noriu išrėkt " nesvarbu... aš ne tokia!" 

knygos dulka pas mane. prarandinėju visas ugneles skaityme. "viskas grįžo tau ratu"