vaikštau metalo atspindžiais ir ledo takais. dainų taktai baladoja į mano galvelę ir beveik rėkia " mergaite, atsigauk, nusileisk nuo debesų!'. taip. aš niekur nespėju, viską pamirštu. žodžiu? prisivalgiau neužmirštuolių. tik va šalnos baigiasi jas nukąst. ir kažko baugu. nes man gerai, kai jos mano galvelę apvalo nuo visko. tik pripildo šiltų meduolinių atsiminimų su keptų obuolių kvapu.

visur vaidenasi maistas. net ir dabar jis vaidenasi ant mano liežuvio galo.
saldu.