ant pirštų skaičiuoju žvaigždes, kurios sugeba žibėti ir pačiam šviesiausiame danguje. ne tiek jau ir daug drąsuolių, bet pasitaiko. Salomėjos puola literatūroje, o pati puolu kažkur kitur. bet tikrai ne ten, kur reik. o "pabučiavimas" pats kužda man ausyje ir juokiasi, kad kažkada galėjau drebėti iš jaudulio išgirdus balsus. žinoma, reikiamus.

abstrakčiausi dalykai tampa patys priimtiniausi, nes gali atverti širdį (kitiems nesuvokiamais žodžiais) ir išlieti, kas tikrai man svarbu ir labiausiai griaužia širdelę. žinau, aš puolusi gramatikoje, bet niekaip nedraugauju su trumpais sakiniais. mėgstu, kai viskas susipainioja ir pats galiausiai panyri į tą painiavą.

šiandien koncerte groja secrets :)