apleidau savąjį dienoraštį ir ne todėl,jog viskas būtų blogai. kaip tik. viskas per daug gerai. nauji malonūs žmonės, juokas iki nukritimo ir nakties dvelksmas. nes per pastarąjį mėnesį,tikriausiai, pabuvojau ir pamačiau daugiausiai. naktinio gyvenimo. žmonių bendravimo. vaikinų žvilgsnių.ir jaučiuosi kaip paukštis,kuris skraido taip aukštai ir į viską žiūri iš begalinio dangaus. suku butelius pagal laikrodžio rodyklę- jie rodo mano judėjimo kryptį. be viso šito ,pagaliau, prisipildę pilnumu smilksta dūmai mano delnuose ir vaikinų glėbyje. kažkaip ramiai žaidžiu ir nenudegu, savęs neskaudinu. o žvilgsnių karus laimiu. nuolatos.

sako,jog aš magnetas,bet jie nežinojo,kas aš buvau anksčiau. ir dėl to tik ramiau.