dabar beveik viską sudraskau savaisiais sodriaisiais nagais. todėl it katė kabinuosi kiek tik galiu už debesų šydo,taip bandydama jį praskirti,jog galėtų prasibrauti saulė. nes noriu,kad visiems būtų gera, ne tik man. kol kas pastangos lyg ir matosi, tačiau ne visur. nesugebu sudraskyti savo tinginystės ir noro griauti viską ką tik galiu. nes esu prieštaringiausia. pati sau. vėjas nešioja pajuodusius lapus, o aš nešioju baltuosius, barstydama raides ir žodžius, nes nesinori nieko imti ar susemti nuo žemės, nuo savęs.

tik kaupiu. nepadarytus darbus, neišmoktus dalykus, nepatirtus nuotykius, neatliktus pažadus. bet padarysiu. jei ne šiandien, tai kitąsyk.

bet bent gėlės nevysta.