žibu. sulig saulėtekiu. tokiu ryškiai oranžiniu su prieskoniais, rausvais,beje.
galiu apsimesti ir vaidinti kuo tik noriu, bet nereikia,nekyla užuolaidos, kad prasidėtų spektaklis, visos aktorės išlakstė iš mano teatro ir likau aš. sava ir be proto tikra. dėl to kartais rytais sunkiau minti vakarykščius takus, nes klumpu ir slysčioju. sunkiau ir lovoje vartytis - kovoju su tinguliu ir baigiu nugalėti savo nusistatymus, baigiu juos išvyti su visais blogiais ( bent jau taip jie atrodo mano galvelėje), o tada sustoju. trumpam, minutėlei, ir suvokiu, jog viskas kitaip. vakarai su arbata, kadangi kava jau išbraukta iš mano gyvenimo, klaviatūros traškėjimu, žiburėliais akyse. pamečiau užsispyrėlę su piktu žvilgsniu kažkur pakelyje, ties 15 kilometru.


gimtadieniui ir visam visam turiu tik kelis norus. kuždu juos lietaus lašeliams