užsimerkiu ir skaičiuoju lietaus lašus ant mano veido. nuplauna purvus juk lietus, o kažkokiu būdu prisikaupė tiek juodulių viduje, jog tetrokštu kad visą išskalautų bangos ir audros. gerai būtų, kad nenuskęsčiau/ išlipčiau švaresnė. o gal kaip tik reik nuskęst? jūs juk žinovai tad , prašau, aiškinkit mano mažai tuščiai galvelei.

liko tiek nedaug ir kilsiu nuo žemės. taip norėjau, planavau ir tikėjausi, o dabar turiu save įtikinėt - tai vis dar tai ko aš noriu. aš vis dar esu aš. melsvų akių, garbanotų plaukų, plačios šypsenos  ir atviros širdies. lyg ir. negaliu gadintis sau viso gyvenimo dėl nenormalių sprendimų. prisižaidžiau su degtukais. nebegriaužk, nebevadink savęs bjauriais žodžiais. galų gale pamirši, nebus šmėklų. tik baisu, jog be to graužimo, pykimo ir klydimo nebebusiu aš. nebesuprasiu. juk geriausios pamokos tik pačiam suklydus. kad ir kaip nenori. laikau pirštelius.



norai įsakyti vienodoms rodyklėms ir traukiniams po tiltais. visi pastarieji išsipildė. tad tikiuosi, šis neišimtis.