pratrūkau juoku. Parašius praeitą įrašą, nuėjau pas kelias blogeres į blogus ir pamačiau tai ko nesitikėjau pamatyti. Abidvi masto apie savo pasaulį, apie ateinantį rudenį apie save. Ir toks juokas paėmė. Aš ne viena tokia. Juk visada galvojau, kad tik pas mane viena niūros arba juokingos mintys, kad aš viena visą laiką susimasčiusi, žiūriu į tolį ir užsimirštu kur esu. Net su draugėm kalbėdama nusuku savo žvilgsnį kažkur ir žiūriu į tolį ir nebegirdžiu kas ką kalbą. Mėgstu pabėgti kažkur, pati net nežinau kur. Arba paskęsti savo mintyse. Jomis kvėpuoti, jas jausti ir jomis gyventi.... ....žiūrėt į vieną tašką ir nieko nedaryt.