savo norus išsakiau orui, labai garsiai, netgi galima teigti jog rėkaudama. tačiau išsakiau. be jokių šnabždėjimų, be drovumo. kam to drovumo ir kuklumo reikia? kiek galiu būti pelyte jei tokia nesu? vai tai tau. nieko naujo, bet nieko ir seno. aš jaučiuosi lyg kybočiau tarp pasirinkimų. svarbiausius dalykus sunkiausia pasakyt, bet aš noriu. žinau per vėlu, bet ar tai kažkam rūpi? netgi jei ir pasakysiu, nemanau, kad parūps nežinomajam.
užuolankom link tikslo? nebežinau ir tikslo prasmės. bet tikslų reik siekti, ar ne taip visi teigia? kas tie visi? žmonės, autoritetai ir prioritetai. o žodžių kratiniai jau nori bėgti į nežinomojo žmogaus klausymo organą vadinama ausimi. palinkėkit jiems sėkmės.
visiems šnabždanti,
Renata.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą