ir vėl užsuku dažnai šitoje dėžutėje, erdvėje.
o dienos purvinai rudos. purvinai rudi takai, sienos, žmonės, akys, išgyvenimai. taip ir gyvenu rudame pasaulyje. pradingo visos raudonas, geltonos ir mėlynos. ruda, ruda, ruda. ir telieka padėti galvą ant šalto suolo ir neleisti sau lieti emocijų. sunku įsakyti būti bejausmei ir nereaguoti į pasauly vyraujančią rudą. bet sulaikius kvėpavimą pavyksta. tik kas bus, kai pradėsiu leisti purvinam, rudam deguoniui pasiekti mano plaučius, smegenys ir širdį..?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą