ir žmonės sako prisileisk. nieko jie nežino. nežino, kaip aš verkiu, kaip sunkiai išgyvenu abejingumą. žmonės sako nesureišmink. bet aš negaliu.
man sunku prisileisti, nes prisileidus visi siaubingai nuvilia. sukuria kažką(tikėjimą),o poto besijuokdami sutrypia prie mano akių. ir juokiasi, o aš dūstu nuo ašarų.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą