tikriausiai atėjo laikas,kai nesugebu užgniaužti visko,kas yra mano viduj. visos emocijos,kartumas,nepasakyti žodžiai,juoko nutraukimas,neapykanta aplinkai,sau,kitiems. sprogo,sprogo,kai juokiausi su didžiausiu keistuoliu žemėje. tikriausiai susipurčiau,jog esu tokia pati,kitiems,iš šonų...

ir ta apgaubianti migla. norėčiau tik kalbėti, gerti ir šokti kol nejausiu kojų, kol širdis pradės spurdėti lyg pasiutus,kol pasijausiu vėl gyva, vėl geidžiama. suptis vyrukų glėbyje, kalbėti tai,ką jie trokšta išgirsti ir palikti pėdsakus ant nepažįstamųjų lūpų. valiūkiškai ir lengvai. suktis tokioje karuselėje, kur draugija palaikytų tik mano pačios nuoširdus juokas, o kažkur mergina, vadinama "drauge", šauktų man,jog paskubėčiau,jog rytoj bus per vėlu.

tyliai ir lengvai, garsiai ir švelniai.