rodos vėl padariau klaidą savo gyvenime. senokai padariau, tačiau tik dabar visa tai atėjo į protu nesuvokiamą manąją galvelę. mano klaidos darosi lyg patvinusi upė.per daug,per dažnai,per kvailai, per liūdnai. neriuosi iš savosios odos kaip gyvatė ir bandau įlįsti į kitą. nežinau. bet kažkada žinojau! ir kur tas žinojimas dingo??? esu lyg budelis pati sau, net nesuvokiu ką reiškia jaustis laisvai ir bijau,jog galiu pati sau nusikirsti galvą. na, o tada kelio juk nebėra?


ir rašau, kai tik liūdna. o tai nėra gerai. linksmesnė,nesugebu ištraukti nė žodžio.iš savęs. tačiau tas pats, kai esu ir pačiame dugne. o dažniausiai esu ore. šiaip. tempiu laiką. vegetuoju. bet ne kaip daržovė. lyg žmogus.

mieloji Renata, ką tu svaičioji? net juokinga.
eik miegot ir ryt gal atsibusi su nauju gyvenimu.
gal.



[atleisk,užsieni, jog tave išbraukiau iš savo planų. tai šiandieninė mano klaida...]