savo pilkšvai mėlynomis akimis stebiu aplinką. ir stebiuosi,kadangi tikriausiai dabar esu laiminga. sakau ir rašau tikriausiai,nes nežinau ar tai tiesa, ar taip gali būti. paraudusios lūpos, rusvai gelsva oda ir pinigai saujoje, degalai bake, saulė danguje, brangūs žmogeliukai šalia. jų nedaug,mylimųjų nėra, bet bent žinau,jog svarbieji yra čia, su manimi.
ir grožiuosi žaibais,kurie švysčioja be griaustinio, jis kažkur pamestas,numestas,šypsausi pati sau ir žinau,jog rytojus atneš saulę,jei ne danguje,tai bent manyje ji žibės