rankioju žmones ir save. nuplautus po lietaus. nežinau, ak nieko nebežinau. vėjas kartu su vandeniu išnešiojo mano žinojimą, mano tvirtą nuosprendį, mano užsidegimą mesti. negaliu, nenoriu. negaliu priešintis, nebegaliu. jaučiu,jog,jei paliksiu tik taip kaip yra, manasis vilkas stūgaus širdelėje per naktis. ir neatleis. niekada. žinau, jog suktis karuselėje ir sūkuriuose iki begalybės nežinodama savo vietos - siaubingai pavojinga, juk galiu paskęsti. ir skęstu, matau, kad skęstu, bet per gera. rankomis plūsta deginantis karštis, tooks stiprus-atrodo viską užkrės karščiu ir pojūčiais. stipriais stipriais.

tereikia poros žodžių ir būsiu išgelbėta. žinau, jų nesulauksiu. dar ilgai/