suku plaukus aplink savo mažąjį pirštelį ir einu su kitais. tiksliau jie mane nešasi su savimi, o aš tik juokiuosi,nes net nenoriu priešintis. prisipriešinau už visą gyvenimą, tai dabar? lai visi mano neišsipildę norai ir viltys išskrenda. kaip jau išskrido paukščiai. nebereikia man jų, pripratau prie dabarties ir vėl sugebu daryti puikius ėjimus. žaidžiu, nes tai išmokau daryti geriausiai.
einu lietaus takeliais, taškau balas ir sukuosi. namuose,gatvėje,savyje. kol apsvaigsta galva ir nebesinori nieko,nes taip daryti man labiausiai patinka. nežinoti nieko. nežinoti ir nieko neplanuoti. kadangi iš planų kažkas tik juokiasi ar griauna.
mielieji,nebeplanuokime, nebemeluokime, o darykime ir valdykime savo gyvenimus. kad kiti nedarytų svarbiausių sprendimų.kad nuo kitų nepriklausytų tavo vieta po saulę, tavo jausmai ar tavo šypsena. nes kitaip aš...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą