venomis teka mažos dvejonės, kurios užpildo mano mažą širdies salelę ir dėlto visą naktį prakankina košmarai. tie tikrieji, iš pasąmonės gelmių. bet pramerkus akis juos bandau su visomis traiškanomis ir juoduliais išstumti. gal ir sekas, tik truputėlį dreba rankos, nes bijau sužinoti,jog kaip dažniausiai buvau teisi ir visi iliuzijų karčiai tada subliūkšta.

bet ne, man patinka valdyti, degti, juoktis, apsivynioti rankomis ir nepaleisti. žodžius,veiksmus,žmones,mintis,prisilietimus,atsiminimus.tačiau karštis viduje per daug įsiliepsnojo...