skaičiuoju veido mimikas. visas žymes ant veido ir lūpų kampučių. skaičiuoju kiek temps. na o tada,viduje, ploju katutes. sakykime,kad bent vienas dalykas pavyko iš milijono planuotų. nepasakiau, nemoku, nemokėsiu. nes prieš akis stovi viskas.

akimis lakstau aplink stalą ieškodama užuominų. randu tūkstantį ir vieną. kaip tose naktyse, tik yra skirtumas. vienur kovotojas,kitur svajotojas. dovanoju šypsenas, šilumą ir mielumą,o gaunu abejingumą. net patys nepajunta,jog taip daro. jog nerodo nieko. jog turiu būt laiminga gaunama nulį. nulį pastangų. nulį visko.

minu takais su sąvąją mašina, nes kitaip ir negali būti. savarankiška iki kaulų smegenų. nes niekas kitas nemoka pasirūpinti, nenori. o aš meluosiu,kad nereikia, kad nereikia,juk aš kitokia.bet ir man reikia. visko. banalybių. trūksta kartais. kartais net noris romantinių komedijų, kurių pabaigos žinomos iki begalybės, kurios tokios saldžios,jog net ima pykinti. šiandiena,man rodos, iš tų dienų. kada ir aš saldi. bet nesijungsiu ir nekankinsiu savęs, kur pasakos spalvotos.